Muzika

 

 

Mano kambario langai veda į dangų, todėl aš nesikuklinu grožėtis juo.

Kažkas šnara.

Pro vieną langą matau mėlynumą.

Pro kitą, smėlio spalvos sieną, ant kurios šakų šešėliai neranda sau vietos.

 

Meilė yra šešėlis.

Šešėlis, kuris dažnai neranda sau vietos.

 

Varpai kvietė pas Jį.

 

Žodžiai iš Dievo po Jeruzalės sunaikinimo:

"32 Tikėk manimi, esi jiems lyg meilės dainų dainius, turintis gražų balsą ir įgudęs groti, – jie girdi tavo žodžius, bet jų nevykdo. "

 

Ir vėl, ta pati pilko lietuviško dangaus oazė.

Tas visapusis džiugesys, suparaližuojantis širdį.

Nerealus, fantastinis džiaugsmas, besikartojantis prieš nemiga.

Neišpasakyta atjauta visatos energijai (tai pačiai, kuri užburia sielas).

Kaip iš duobės kylantis pūkas.

 

 

Emocijas sunku suprasti, dar sunkiau jas įvardinti, nes žodžiai tik garsai, tik simboliai, jie gali suklaidinti, todėl, nežinau – tiesiog “saugus” atsakymas.

 

 

 

Grafikė -  Erika Minkevičiūtė - www.iliustracija.net

Dėkoju visiems, kurie kūrybiškai prisidėjo prie projekto; Alinai Orlovai už muziką, Augustinai

Radžiūnaitei ir Gabrieliui Mackevičiui už video, Viltei ir jos draugams už gyvą garsą.

Užupiui.